Pushkos "kuryba" [Raguotas triushis; Saulytė pabaisytė; eS; Sol; Suny; Saulė]

Nu ka, sheip su PS man nieko nesigavo, tai nusprendziau, kad bandysiu rasyti ;DD Laukit, zinokit visa kuryba semiasi is gyvenimo ;D

Kažkas gyvenimiško 1dalis

Parbėgau namo iš to suknisto meet‘o, susiradau raktą kuprinėje, atsirakinau duris, nusimoviau paltuką ir batus, viską sudejau taip, kad neatrodytu jog buvau išėjusi....Išgirstu, kaip į kiema įvažiuoja mašina ‘‘O ne, nespėsiu“ pagalvoju, greitai užbėgu laiptais, įbėgu į savo kambarį ir užsirakinu duris. Atsisėdau prie rašomojo stalo ir atsiverčiau bet kokį puslapį, pirmos pasitaikiusios knygos...Ji įbėga į mano kambary (t.y. tai yra mano mama, nors as abejoju ar ji tikrai mano tikroji mama...) ir pradejo apklausa:
-Ir kur tu buvai???!!-suriko ji klausdama ir iš sio jos klausimo aš supratau, kad ji amne matė parbėgančią...
-Pas Liusę,-sumelavau aš, nes ištikro buvau išėjus į lauka su Luisu, Tomu ir Džeine...Ji priėjo arčiau manęs:
-Kad kitą syki pranštum pas ką ir kur tu esi,-ir žvilgtelėjo i mano atverstą knyga,-kokes čia šlykštynes skaitai???!!!-dar labiau užklykė ji, tuomet ir aš pasižiūrėjau kokią knyga aš atverčiau, tai buvo kitų metų biologijos vadovelis ir aš buvau atvertusi skyriu kuriame išsamei aiškino is kur atsiranda vaikai!!tai va iš ko bernai taip žvengė, kai mokytoja mums išdalino vadovėlius, o aš nei nežinojau, kad mes apie tai mokinsimės....
-Mokausi biologija, rytoj mes rašysime kontrolinį,-atsikirtau aš..
-Na gerai netrukdysiu tau mokytis,-pašaipei tarė ir išėjo iš mano kambario...
Tada aš kritau ant lovos, galvodama “Kaip gerai, kad ji manęs nepričiupo“ , o tada pradėjau galvoti apie mūsu tragedišką meet‘ą...
Iš pradžių viskas atrodė super, ėjome pasivaikščioti po didijį parką, ten gražei šokinėjo snaigės ir daugėlis vietų buvo padengtos ledu bei sniegu, viskas buvo žydrai balta, ėjome vingiuotu takeliu besišnekėdami, kai paslydus aš dribau ant žemės, turbūt atrodžau kaip pomidoras mestas į sienas ir ant jos išsitėškęs, visa išraudau ir atsistojau, pasižiūrėjau į Luisa, jis man vyptelėjo, nuo tada aš supratau, kad aš jam nė motais...Mes šnekėjomės apie shulę, tomas pradėjo kažką veplenty apie neitikėtinai mažąDžeinės matematikos kontrolinio pažimį, o aš mestelejau:
-Kad jos pažymiai iš matiekos niekada nebuvo tall‘iški...
-Ne tau kalbėt, KARVE!!-atsikirto ji, aš ant jos supykau ir nei pati nepajutau kaip griebiau jai už plaukų, ji plėšė manuosius,o bernai bandė mus išskirti, aš pradėjau bliauti, ji paleido mano tamsius nepaklusnius plaukus, o aš dar syki truktelėjus jos šviesias lyg aukso spalvos garbanas, nubėgau namo...
Kažin kada ji man paskambins ir atsiprašys??? Nes ji tikrai atsiprašys visada atsiprašo...O jai ne??!! Kas tada??? Ogi liks viena kaip pirštas, nes aš visada turejau draugiu be jos nu ir man tikrai viasai nerupi, kad mano viso gyvenima miele Luisas, tas lopas į mane demesio nei nekreipia, o su ja elgesi lyg su gera drauge!!! O kas aš, ogi paskutinis nykiausias niekas, esu negraži, neprotinga ir uncool... Kažkada buvau viso to kas dabar esu priešingybė, buvau graži, buvau, kažkas ir buvau tikrai cool, bet neaiško del ko ir kodel??? Dabar esu viso to priešingybė... Seniau gyvenimas buvo linksmas užteko būti savim ir visi mane mėgo, turėjau marias draugų, o dabar reikia būti kažkuo, o aš aiškiai tuo nesu, nes neturiu draugu ir visi manes nekenčia....Tuo ir baigesi mano mastumai nes suriko mama:
-Ateini greitai valgyti!!!-aš nusileidau i pirmaji mūsu namo aukštą, mes gyvenome name, nebuvo labai didelis, pirmame aukšte buvo maža ir nelabai jauki virtuvė, toletas su dušu visas~išdėtas plytelėmis, svetainė~Didelė ir erdvi, truputėli senoviška ir holas~mano mėgstamiausia namu vieta be mano kambario, buvo erdvus su didžiuliu veidrodžiu... .Antrame aukšte buvo mano kambarys~mano miela ir mylima erdvė, tėvų (gali būyi kad neištikro tėvų) kambarys~ visas kreminis ir neperdidžiausias, mažas toletas ir dar vienas holas, kuriame gyveno sesė, Žinoma tuo metu kai ji parsirasdavo namo.... Aš atėjusi į virtuve radau man patėkšta lėkštę sriubos ir kaip tik tos kurios aš labiausiai nemėgstu... Šeip taip ja išsrėbusi, išsiploviau lėkštę bei šaukštą ie parplumpinau į savają erdvę...Pradejau ruošti N.D. t.y.namų darbus. Nu ir kas sugalvojo, kad męs turim mokytis istoriją, gi čia apsoliučios nesamonės, nu aš visiškai abejoju ar man prireiks žinoti kada kažkoks dundukas sukūrė garo mašiną??? Nu gi vat, kad nereikės, tai kam man to mokytis??? O tai neįminta paslaptis.., Taip ir nebepadarius N.D. nuejau nusiprausiau ir atsiguliau į lovą, po kelių minučių užmigau... Hrrr...

---------------------------------------------------------------------------------------------

Sorry uz visas paliktas klaidas, neturejau upo taisyti